vienažarnis

vienažar̃nis, -ė adj., smob. (2) kas visada alkanas: Kad tu, vaikel, kaip ir vienažar̃nis: sukęs apsukęs, ir vėl valgyt Lel. Kad jum̃ pavietrius rautų, tokiuos vienažarniùs: tik sukamžlos duonos žiauberę, ir vėl! Lel. Gal vienažarnis esi, kad taip daug valgai? Zr. Arkliai tai vienažar̃niai, ėda ir nepriėda Vlkv.